Dažnai pasikalbu su kažkuo apie meditaciją ir vis prisimenu kodėl pats taip ilgai tempiau kol rimčiau susidomėjau būdamas jau 28 metų. Tada mano guru buvo Jim Carrey, kuris filme Ace Ventura meditacijoje skraidė per dausas ir bendravo su gyvūnėlių sielomis. Dabar jau tai skamba juokingai, bet Holivudas ir visokios pseudo užuominos spaudoje ar dokumentikoje labai klaidingai suformuoja mūsų požiūrį apie šią sąmonės lavinimo priemonę. Į galvą ateina visokios egzotinės pozos ir garsus rėkimas skiemenio “Aaaauuuummmm”. 🤪 Maža to, dažnas kažkiek pabandęs meditaciją be įvadinių žinių dažnai ją nurašo kaip “man neveikia – per daug minčių.”
Trumpai apie tą momentą: pirmą kart pameditavus neatsiranda daugiau minčių – tiesiog pirmą kartą pamatai visą tą zooparką mūsų “galvoje”, kuris yra paprastai užgožtas stipriau dominuojančių juslių kaip rega ir klausa. Reikia tik su tuo susitaikyti ir judėti pirmyn. Tada verta pamiršti apie visokius skraidymus kosmose, spalvų matymą, ir visus kitus dalykus kaip pačio nušvitimo įsivaizdavimą. Praktika pasidaro tiesiog stebėjimas kaip mintys ir jausmai ateina ir praeina. Kai užsikabini – paleidi, užsikabini – vėl paleidi, atėjo mintis – paleidi, užėjo jausmas – išlauki ir paleidi. Jokios kitos egzotikos. Simple.
Žinau, palyginus su valanda Netflix’e tai gali skambėti nuobodžiai, bet tai lavina vieną labai svarbų momentą – kai ateina sunkios mintis ar jausmas, mums nebūtina juos užgožti ‘uspakajancais”‘, ekranu, sportu, alkoholiu ar kitu tai permušančiu stimulu, nes jūs savo protą tiek lavinote meditacijos metu, kad pas jus susiformuoja stiprus įprotis visa, kas nenaudinga greit paleisti į ten, iš kur tai atėjo.
Tas paleidimas neatsitinka automatiškai ar vien tik valios jėga. Tai turi būti įprotis, ilgai formuojamas meditacijoje. Tik tada tai tikrai veikia ir nėra jokio karo. Mintys ateina ir praeina. Jausmai užeina ir praeina. Viskas laikina… Nebūtina automatiškai reaguoti. Atsiranda daugiau pasirinkimo: Erdvė. Aiškumas. Laisvė.
Tai tik pradžia ir vienas iš praktiškų “šalutinių” poveikių. Toliau viskas tik giliau ir įdomiau, o pažinimui ribų nėra. Tik tas tolimesnis suvokimas darosi daugiau jutiminis, kai atsiranda ižvalgos, kurias gali tik pajausti, bet ne perpasakoti draugui.
Meditacijos metodų yra begalė. Prieš pasirenkant reikia gerai pasidomėti link kokio rezultato kiekviena iš jų veda. Pradėti visada teks nuo šios paprtastos praktikos – proto nuraminimo ir gebėjimo paleisti.