Senovės Pueblo Indėnų gyventojai turėjo nemokamą šildymą ir vėsinimą, jiems nereikėjo nei elektros, nei dujų, nei ypatingų termoizoliacinių medžiagų ar ypatingos technikos statant. Visa šių gyventojų paslaptis slypėjo jų išmintingame pasirinkime statant storų, tankios medžiagos sienų namus tokiose vietose, kur galėtų pilnai išnaudoti saulės teikiamą energiją.
Senovės Pueblo gyventojai namus statydavo taip, kad vasarą uolos uždengtų nuo kepinančios saulės. Žiemos metu, kai saulė būna žemiau, uola nebesudarydavo šešėlio ir saulė apšviesdavo namus ir juos sušildydavo. Kadangi namai būdavo storų sienų ir statomi iš molio, jie lėtai įkaisdavo, ir naktį, kai saulė nebešildo, lėtai vėsdavo išskirdami šilumą. Taigi, dėl teisingo pasirinkimo kur statyti namus saulės apšvietimo atžvilgiu, gyventojai turėjo pavėsį kaitrią vasarą ir šildančią saulės šviesą šaltą žiemą.
Buveinės uolose Mesa Verde Nacionaliniame Parke vasarą yra pavesyje dėl uolos struktūros.
Palyginkite tai su šiuolaikiniais, modernios statybos namais Edmontone, Vankuveryje ar Toronte. Nepaisant to, kad jie yra statomi šiaurės miestuose, kur būna gan šaltoka, niekas nepagalvoja, kad reikėtų juos statyti taip, kad būtų apšviesti saulės. Jie yra statomi taip, kad vasarą būna labai karšta juose gyvent, o žiemą atvirkščiai – labai šalta. Pavyzdžiui Edmontone, kuris yra 53° pietų platumoje, kur šiltojo sezono metu vidutiniška temperatūra yra 18° C, statomi namai kuriem reikia oro vesintuvų, nes jie įkaista nuo saulės.
Šiais laikais, atsirado toks judėjimas tarp statybininkų ir architektų, kurie iš naujo atranda galimybes statyti namus taip, kad praktiškai išnaudotų saulės energiją. Galime rasti pavyzdžių tokių sąjūdžių kaip Passivhaus, Net-Zero ir Green Building (darni statyba). Jie atranda ir puikiai panaudoja tankių medžiagų (kitaip vadinama termine mase) santykį su saulės spinduliais, statydami namus kuriuose labai patogu gyventi.
„Žmonės kurie vieši šiuose namuose visada klausia ar yra įmontuota grindų šildymo sistema, mes atsakome, kad ne. Tokia reakcija būna todėl, nes esame pratę, kad šiltos grindys paprastai būna šildomos įvairių mechaninių sistemų, o ne paprasčiausios saulės šviesos“ sako Amelie Caron, aukštos kvalifikacijos statybų konsultantė Edmontone.
The Belgravia Green net-zero namai puse energijos reikalingos šilumai gauna panaudojant saulės energiją.
Caron kalba apie jos įmonės Belgravia Green namus. Šiuose energiją taupančiuose namuose langai apima beveik visą šiaurinėje pusėje esančią sieną, kad pro juos patekusi šviesa šildytų grindis. „Didžiuliai langai suteikia didžiają dalį reikiamos šilumos vien dėl savo dydžio. Užlaidas virš langų yra specialiai atitaikyto dydžio, kad vasarą, norint išvengti didelio karščio, sudarytų pavėsį, o žiemą, kadangi saulė būna žemiau, neužstotų spindulių, kad būtų galima sukaupti kuo daugiau šilumos.
Pasak Caron, pasyvios saulės energijos pritaikymas su šilumą išlaikančiom grindim teikia 50% reikiamos aplinkos šilumos 143 m² namui.
„Šilumą išlaikančios medžiagos puikiai dera su saules teikiama energija, nes atėjus nakčiai, kai saulė nusileidžia, galime nemokamai mėgautis šiltomis grindimis,“ sako Caron.
Gludinto betono grindys dieną veikia kaip didžiulė, saulės šilumos energiją siurbianti, baterija, kuri naktį po truputį sukauptą šilumą išspinduliuoja. Suprasti pasyviosios saulės energijos panaudojimo principą gan nesudetinga, bet tame slypi porą dalykų, kuriuos reikia mokėti suderinti.
Jei ieškote namo pirkimui, ar ruošiates statyti patys, turėtumet pasirūpinti, kad pietinėje pusėje esantys langai būtų dideli, kad praleistų kuo daugiau saulės spindulių. Rytinėje, vakarinėje ir šiaurinėje pusėse esantys langai turėtų praleisti mažiau saulės spindulių. Pasyvaus namo langai dažniausiai būna trijų sluoksnių stiklo, padengti mažo laidumo (emisijos) sluoksniu.
Dauguma pasyvių namų statybinkų naudoja betonines grindis šilumos išsaugojimui (terminei masei), bet puikiai tinka tiek molio, žemės ar plytelėm dengtos grindys norint pasiekti tokį pat rezultatą.
Mes visi galime ir turėtume statyti ekonomiškus namus, bendradarbiauti su statybininkais, kad galėtume naudotis šiuo nemokamu energijos šaltiniu.
Kiekvienas gyvenantis name, kurio langai yra vakarų pusėje gali patvirtinti, kad šio principo nepritaikymas, paverčia kambarį į nemalonią, įkaitusią dėžę, kur nesinori būti vasarą. Vienap, ar kitaip yra būdas, kaip tai galima išspręsti – galima pasodinti lapuotį medį, kuris teiktų pavėsį vasarą ir neužstotų saulės žiemą.
Jei turite langų pietų ar vakarų pusėje – turite galimybę naudotis pasyvia saules teikiama energija, nors ir nežinote apie ją. Tik namo suprojektavimas lemia ar jūsų namai bus maloni, bei ekonomiška vieta gyvenimui, ar bus nemaloni, įkaitusi dežė.
Pasyvusis Namas per 4 Mėnesius Olandijoje. Tiesa, Plaukiojantis…
Skardinė Trobelė arba Kaip Gyventi Jūriniame Konteineryje
Pirmasis LEED “Biocasa” Europoje – Tai Namas su Didele Širdimi ir Mažu Apetitu